kunigaikštinis

kunigaikštìnis, -ė adj. (2) [K]; SD119, N → kunigaikštis 1: Jo kunigaikštinė mylista ir tos pačios tarnai dėl to bylinėtų ir provos ieškotų APhV120. Lietuvos valdovas Aleksandras Vilniaus vyskupijai užrašė kunigaikštinę Peršajos valdą sp.